Kodėl nesijaučia namų kvapas, nors buteliuke dar pakanka kvapiojo skysčio, o lazdelės atrodo visiškai tvarkingos? Priežasčių gali būti ne viena, ir ne visos jos susijusios su paties aromato kokybe.
Neskubėkite kaltinti gamintojo. Kartais problema slypi visai ne aromatinių aliejų koncentracijoje ar parfumerių nekompetencijoje. (Nors, žinoma, gamintojas šioje situacijoje dažniausiai tampa kaltininku.)
Kurdama „Marcipana Fragrances“ namų kvapus vis daugiau dėmesio skiriu ne tik pačiam aromatui, bet ir tam, kaip jis juntamas skirtingoje aplinkoje. Net ir tas pats kvapas dviejuose namuose gali būti jaučiamas visiškai skirtingai.
Ir tam yra ne viena priežastis.
1. Jūsų nosis priprato. Ir tai ne kvapo kaltė.
Kodėl nustojame jausti namų kvapą? Mūsų smegenys turi tam paaiškinimą.
Ar kada susimąstėte, kodėl užėję į svetimus namus iškart pajuntame jų kvapą, o savuose kartais nebeužuodžiame net mėgstamiausio aromato?
Pasirodo, mūsų smegenys turi įdomią savybę – jos mokosi nekreipti dėmesio į tai, kas nuolat kartojasi. Ir tai ne mano sugalvota teorija. Šis reiškinys tyrinėjamas neuromokslininkų ir vadinamas uoslės habituacija, arba paprasčiau – pripratimu prie kvapo. Ir tai ne šiaip patogus gamintojų pasiteisinimas, o neuromokslininkų tyrinėjamas reiškinys.
Kas iš tiesų vyksta mūsų smegenyse?
Kai įkvepiame aromato, jo molekulės pasiekia nosies ertmėje esančius uoslės receptorius. Šie perduoda nervinius signalus į uoslės stormenį, o iš jo informacija keliauja į kitas smegenų sritis, tarp jų – piriforminę žievę, kuri dalyvauja atpažįstant ir apdorojant kvapus.
Tačiau smegenys ne tik priima informaciją. Jos nuolat vertina, į kuriuos aplinkos signalus verta reaguoti. Kai tas pats aromatas mus supa ilgą laiką, uoslės sistema palaipsniui gali pradėti į jį reaguoti silpniau. Dėl to kvapas atrodo nebe toks intensyvus, nors jo molekulių aplinkoje vis dar yra.
Ir štai įdomiausia dalis: mokslininkai nustatė, kad prie pasikartojančių kvapų prisitaiko ne tik nosyje esantys receptoriai. Keičiasi ir smegenų uoslės centrų reakcija. Piriforminė žievė gali sumažinti atsaką į nuolat juntamą aromatą, tačiau išlaikyti gebėjimą reaguoti į naujus kvapus.
Kitaip tariant, mūsų smegenys geba atskirti įprastą kvapų foną nuo naujos informacijos.
Šis mechanizmas turi labai paprastai paaiškinamą paskirtį. Jei vienodai intensyviai reaguotume į visus mus nuolat supančius kvapus, būtų sunkiau pastebėti naujus, kartais net apie pavojų įspėjančius aromatus.
Ką tai reiškia jūsų namų kvapui?
Įsivaizduokite: įsigijote naują namų kvapą su lazdelėmis. Pirmosiomis dienomis aromatą jaučiate vos įžengę į kambarį. Praeina savaitė ar dvi, ir atrodo, kad jis beveik nebekvepia. Pirmoji mintis – kvapas išsikvėpė. Tačiau nebūtinai. Gali būti, kad aromatas vis dar skleidžiasi, tik jūsų uoslės sistema prie jo prisitaikė.
Žinoma, ne kiekvienas susilpnėjęs kvapas paaiškinamas smegenų veikla. Kvapo intensyvumas gali sumažėti ir dėl pasikeitusios skysčio sudėties, lazdelių būklės ar aplinkos sąlygų.
Kaip tai patikrinti? Pabandykite ilgesniam laikui išeiti iš namų. Sugrįžę atkreipkite dėmesį, ar aromatą pajuntate iš naujo. Arba paklauskite svečių, ar jie jaučia jūsų namų kvapą. Tai nėra mokslinis testas, tačiau gali padėti suprasti, ar prie aromato tiesiog pripratote.
2. Daugiau lazdelių – daugiau kvapo? Nevisai.
Namų kvapai su lazdelėmis veikia gana paprastu principu: lazdelės sugeria kvapųjį skystį, kuris jų paviršiuje garuoja ir pasklinda aplinkoje.
Tačiau skirtingos lazdelės pasižymi nevienodomis skysčio sugėrimo ir sklaidos savybėmis.
Svarbus jų storis, medžiaga, porėtumas ir, žinoma, kiekis.
Didesnis lazdelių skaičius paprastai padidina garavimo paviršių, todėl aromatas gali sklisti intensyviau. Bet kartu greičiau mažėja ir skysčio kiekis buteliuke.
Todėl nereikėtų manyti, kad kuo daugiau lazdelių, tuo geresnis namų kvapas.
Mano patarimas: pradėkite nuo mažesnio lazdelių skaičiaus ir stebėkite, kaip kvapas skleidžiasi jūsų patalpoje. Jei norisi intensyvesnio aromato, pridėkite dar vieną ar dvi.
Taip galėsite reguliuoti kvapo intensyvumą pagal savo poreikius.
3. Namų kvapo vieta gali iš esmės pakeisti aromato sklaidą patalpoje.
Kartais žmonės ieško intensyvesnio aromato, nors iš tiesų užtektų pakeisti buteliuko vietą.
Namų kvapo sklaidai didelę įtaką daro oro judėjimas.
Jeigu kvapas pastatytas visiškai uždaroje lentynoje, nišinėje lentynoje, ar ten, kur oras beveik nejuda, aromatas gali būti juntamas silpniau.
Tačiau priešingas kraštutinumas taip pat nėra geras.
Nestatykite namų kvapo difuzoriaus tiesioginiuose oro srautuose – prie atvirų langų, kondicionierių ar rekuperacinės vėdinimo sistemos angų. Intensyvi oro cirkuliacija gali paspartinti kvapiojo skysčio garavimą arba sumažinti aromato koncentraciją patalpoje.
Ir dar – rekuperacinė sistema nėra blogis aromatui skleistis. Tiesiog namų kvapo difuzeriui reikėtų parinkti vietą, atokesnę nuo tiesioginio oro srauto.
Kur geriausia statyti namų kvapą su lazdelėmis?
Ten, kur vyksta natūrali oro cirkuliacija, pagrindinis namų šurmulys bei veiksmas, tačiau nėra tiesioginių saulės spindulių, stipraus skersvėjo ar papildomo šilumos šaltinio.
4. Kodėl nesijaučia namų kvapas didelėje patalpoje?
Svarstant, kodėl nesijaučia namų kvapas, verta atkreipti dėmesį ir į patalpos dydį.
Tas pats 140 ml namų kvapo indelis nedideliame miegamajame ir erdvioje svetainėje, sujungtoje su virtuve, gali būti jaučiamas visiškai skirtingai.
Didelėje erdvėje nemažos įtakos turi vėdinimas, lubų aukštis, patalpų išplanavimas ir oro judėjimas.
Todėl renkantis namų kvapą verta pagalvoti ne tik apie patinkantį aromatą, bet ir apie vietą, kurioje jis bus naudojamas.
Kartais didelėje erdvėje du skirtingose vietose pastatyti kvapai gali būti daug kvapnesnis sprendimas nei vienas buteliukas su visomis lazdelėmis.
5. Kodėl vieni aromatai juntami stipriau nei kiti?
Tikriausiai pastebėjote, kad vieni aromatai juntami vos įžengus į patalpą, o kitus užuodžiame tik priėję arčiau kvapo šaltinio. Kodėl taip yra, net jei abiejuose namų kvapuose naudojama vienoda aromatinių aliejų koncentracija?
Atsakymas slypi ne vien koncentracijoje, bet ir pačioje aromatinėje kompozicijoje.
Kiekvieną aromatą sudaro skirtingos kvapiosios molekulės, kurios pasižymi nevienodu lakumu. Lakumas – tai medžiagos gebėjimas garuoti ir patekti į orą. Vienos molekulės garuoja greičiau, kitos lėčiau, todėl skiriasi ir jų sklaida, ir tai, kaip ilgai jas galime užuosti.
Tačiau vien lakumas dar nenulemia kvapo intensyvumo. Ne mažiau svarbu, kiek jautri mūsų uoslė konkrečiai medžiagai. Kai kurias kvapiąsias molekules gebame užuosti net esant labai mažai jų koncentracijai ore, o kitoms pajusti reikia gerokai didesnio kiekio.
Parfumerijoje dažnai vartojamas terminas „kvapo šleifas“ (pranc. „sillage“). Jis apibūdina aromatinį pėdsaką, kurį kvapas palieka aplinkoje. Tikriausiai teko sutikti žmogų, kurio kvepalus užuodėte dar jam nepasirodžius arba pajutote jau praėjus pro šalį. Tai ir yra ryškaus kvapo šleifo pavyzdys.
Namų kvapų atveju šis terminas nėra visiškai tikslus, nes difuzorius, kitaip nei žmogus, nejuda. Tačiau panašiu principu galime kalbėti apie aromato pasklidimą erdvėje ir jo pajautimą toliau nuo kvapo šaltinio.
O štai „aldehidiniai aromatai“ – jau visai kita sąvoka. Aldehidai yra organinių cheminių junginių grupė, kurios atstovai gali turėti labai skirtingus kvapus. Parfumerijoje tam tikri aldehidai suteikia kompozicijoms švaros, gaivos, muiliškumo ar savotiško putojančio lengvumo pojūtį. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad aldehidiniai aromatai visuomet subtilūs – kai kurie jų gali būti itin intensyvūs.
Todėl du namų kvapai, kuriuose naudojama tokia pati aromatinių aliejų koncentracija, nebūtinai pasižymės vienodu intensyvumu. Didelę reikšmę turi konkrečių molekulių savybės, jų tarpusavio sąveika, naudojama bazė ir aplinkos sąlygos.
Būtent todėl kvapo intensyvumas savaime nėra jo kokybės rodiklis. Stipresnis aromatas nebūtinai yra geresnės sudėties, o subtiliau juntamas – prastesnis. Tai gali būti tiesiog skirtingų aromatinių kompozicijų savybė.
6.Kodėl ilgainiui kvapo lazdelės gali prarasti efektyvumą?
Jeigu namų kvapas su lazdelėmis iš pradžių skleidėsi puikiai, o po kurio laiko tapo vos juntamas, verta atkreipti dėmesį į pačias lazdeles.
Kad ir kaip steriliai prižiūrėtume namus, ore nuolat sklando dulkės. Jos nusėda ant įvairių paviršių, ne išimtis ir aliejinio namų kvapo prisigėrusios lazdelės. Prie drėgno jų paviršiaus dulkės gali lengviau prilipti, o ilgainiui susikaupę nešvarumai – apsunkinti skysčio garavimą.
Todėl net ir tada, kai buteliuke dar pakanka skysčio, aromato sklaida gali susilpnėti.
Kartais padeda lazdelių apvertimas, tačiau jeigu jos naudojamos jau ilgą laiką, geriau pakeisti naujomis. Juk dulkių nuo kiekvienos lazdelės nenuplausime. Tiesą sakant, to daryti griežtai nerekomenduoju, nes vanduo, patekęs į difuzoriaus mišinį, gali jį sudrumsti, sutrikdyti sudedamųjų medžiagų vientisumą ir pakeisti aromato sklaidos savybes. O blogiausiu atveju, užuot išsprendę vieną problemą, susikursite kitą – tik šįkart jau pačiame buteliuke.
Todėl kur kas paprasčiau ir saugiau senas lazdeles pakeisti naujomis.
Nepamirškite, kad kvapiojo skysčio prisigėrusios lazdelės gali palikti dėmes ant baldų ar kitų paviršių. Todėl jas lieskite atsargiai, o po to nusiplaukite rankas.
7. Namų kvapo skystis dar nesibaigė, bet jo sklaida jau pasikeitė
Dažnai manoma, kad kol buteliuke yra skysčio, namų kvapas turėtų kvepėti taip pat intensyviai kaip pirmąją dieną.
Tačiau kvapų kompozicijos nėra vienos medžiagos tirpalas.
Jas sudaro skirtingo lakumo komponentai, kurie garuoja nevienodu greičiu. Todėl laikui bėgant gali keistis ne tik skysčio kiekis, bet ir juntamas aromato pobūdis.
Tačiau aromato sklaidai įtakos turi ne tik pačios kvapiosios medžiagos, bet ir bazė, kurioje jos ištirpintos. Alkoholinės, aliejinės ir specializuotos difuzorių bazės pasižymi skirtingomis garavimo savybėmis, todėl gali skirtis ir kvapo intensyvumas bei sunaudojimo greitis.
O ar kada susimąstėte, kad pigesnis namų kvapas ilgainiui gali kainuoti brangiau nei tas, už kurį iš pradžių sumokėjote daugiau? Apie tai, ką iš tiesų perkame ir kiek kainuoja vienas namų kvapo naudojimo mėnuo – kitame straipsnyje…
Todėl vertinant namų kvapo kokybę svarbu atsižvelgti į visą jo naudojimo laikotarpį, o ne tik pirmąsias dienas.
Kaip sustiprinti namų kvapą ir nepaspartinti jo garavimo?
Jeigu pastebėjote, kad namų kvapas tapo silpniau juntamas, prieš pirkdami naują išbandykite kelis paprastus dalykus:
-
Pakeiskite buteliuko vietą į tokią, kur yra švelni natūrali oro cirkuliacija.
-
Patikrinkite, ar patalpa nėra per didelė vienam namų kvapo indeliui.
-
Jei naudojate nedaug lazdelių, pabandykite jų skaičių šiek tiek padidinti.
-
Jeigu lazdelės senos, pakeiskite jas naujomis.
-
Įvertinkite, ar tiesiog nepripratote prie aromato.
-
Saugokite kvapą nuo tiesioginės saulės ir šilumos šaltinių.
O koks turėtų būti geras namų kvapas?
Man geras namų kvapas nėra tas, kuris savo intensyvumu pasitinka dar nepravėrus durų.
Geras kvapas – tas, prie kurio norisi sugrįžti.
Kartais jis ryškus, sodrus ir turintis charakterį. Kartais vos juntamas, subtilus, susiliejantis su namų atmosfera.
Ir būtent tai man labiausiai patinka kuriant kvapus – suvokimas, kad tas pats aromatas skirtinguose namuose gali papasakoti visai kitą istoriją.
Taigi atsakymas į klausimą, kodėl nesijaučia namų kvapas, ne visada slypi pačiame aromate.
Galbūt pasikeitė aplinka. Galbūt reikia naujų lazdelių. O gal jūsų nosis tiesiog taip priprato prie šio aromato, kad jis tapo neatsiejama namų dalimi.
Marcipana Fragrances – kvapai, kurie tampa namų dalimi.
